Per daugiau nei dešimt kelionių vadovės darbo metų turėjau galimybę iš pirmos eilės stebėti pokyčius, kuriuos atneša turizmas. Mačiau, kaip Mianmaro Ngapali kurorte buvo nutiesti šaligatviai, sumažėjo šiukšlių Kambodžos šventyklų mieste Siem Reape, krito jodinėjimo drambliais stovyklų populiarumas Tailande. Tačiau sėdėjimas pirmoje eilėje parodė ne tik pagerėjimą, kurį finansavo turistai, bet ir žalą, kurią gali pajusti tik gyvendamas šalyje.
Vienas šios problemos sprendimų yra tvarus/darnus turizmas, tačiau dėl netinkamo jo vartojimo jis tapo besvoris. Jis pradėtas sieti su negatyvumu, nes ragina atsisakyti, nedaryti, nevartoti, o kartais – tiesiog nekeliauti. Masinio keliavimo sustabdyti neįmanoma, tad pastangas norėtųsi nukreipti į dalykus, kuriuos kiekvienas iš mūsų galime padaryti. Dalykus, kurie neatimtų keliavimo džiaugsmo, pažinimo galimybės ir turtingų prisiminimų.
Čia nekalbėsiu apie jau gerai žinomą kruizinių laivų ar lėktuvų taršą, vandens gertuvės nešiojimąsi su savimi ar keliavimą traukiniais. Noriu pasiūlyti keletą paprastų pokyčių, mažų žingsnelių, kurie ne tik padarytų keliones tvaresnėmis, bet ir dovanotų naujas ir gilias patirtis.
Iškeiskime starbaksus į vietinę kavinę
Šis pasiūlymas ateina iš mano pačios patirties, nes ne kartą pagavau save sukančią į „Starbucks“ kavinę Seule ar net Tokijuje. Gėda tai prisipažinti, bet kartais, kai aplinka yra nauja, skirtinga ir labai intensyvi, mes ieškome kažko gerai pažįstamo, net jei tai nėra skaniausia, ką esame ragavę. Visgi, ką aš noriu remti savo išleidžiamais pinigais (nes tikiu, kad savo pinigais mes balsuojame) – milijoninį amerikietišką verslą (kuris dar ir garsėja prastomis sąlygomis darbuotojams), ar vietinį smulkų verslą, kurį įkūrė jauna japonų pora, nenorėdama viso gyvenimo praleisti dirbant viršvalandžius didžiulėje kompanijoje, o vakarais priverstinai gerti su verslo partneriais?
