Kelionių vadovės darbas yra geriausias ir tuo pačiu pats sunkiausias darbas, kokį esu dirbusi. Kartais mano darbo diena trunka dvi, o kartais net tris ar keturias savaites. Tad, kas tikrai nėra kelionių vadovės darbas, tai amžinos atostogos. Kai prieš vienuolika metų duodama interviu žurnalui „Panelė“ leptelėjau šią frazę, kalbėjo mano naivumas, o ne tikrovė.
Beje, iš karto matyti, kad jau seniai neberašau straipsnių, nes dar įžangoje atsakyti į jo antraštėje užduotą klausimą yra didžiausia žurnalistikos klaida. Bet, jei vis dar įdomu sužinoti, kas yra, o kas nėra kelionių vadovės darbas, tęskime.
Kas nėra kelionių vadovės darbas?
- amžinos atostogos. Mūsų, kelionių vadovų, darbo diena trunka ne vieną savaitę ir nustatytų darbo valandų mes neturime. Net po dienos ekskursijos ar vakarienės (jei išvis turime laiko pavalgyti) grįžę į viešbučio kambarį mes dažniausiai nesiilsime. Reikia pasiruošti rytojaus programai, išsiųsti restoranui el. laišką su patikslintomis keliautojų dietomis. O gal vidury nakties į kambario telefoną paskambina keliautoja ir pasiskundžia, kad negali užmigti (nutiko mano kolegei). Kiekvienas turas yra lyg maratonas, kurį, kad ir kiek daug treniruotumeisi, pabaigi nusivaręs nuo kojų.
